Ar esate pirkę ką nors lietuviškoje internetinėje parduotuvėje? Aš – ne. Tiesiog turbūt nebuvo tam poreikio. Mėgstu apžiūrėti prekę prieš pirkdamas, pasivaikščioti po parduotuvę su draugais, galbūt paklausti jų nuomonės dėl vieno ar kito daikto…
Bet Lietuvos statistikos departamentas sako, kad žmonių, mąstančių kitaip ir labiau atkreipiančių dėmesį į internetinės prekybos privalumus nei minusus (kad ir kokie jie bebūtų. Šiame straipsnyje jų nenagrinėsiu) Lietuvoje daugėja –
2009 metais 6,4 procentai 16 – 74 m. amžiaus žmonių (daugiau nei 164,3 tūkst šalies gyventojų) bent kartą per 3 mėnesius ką nors pirko internete. Gan didelis ir dėmesio vertas skaičius. Tuo labiau, kad jis ir toliau auga.
Dėl šios priežasties nusprendžiau šiek tiek “apžvelgti” internetinių parduotuvių – atrodytų, pačių tinkamiausių kandidačių marketingo „socializavimui“ – veiksmus, padedančius joms užmegzti ir palaikyti gerus santykius su klientais. Juk (bent jau tradicinėje prekyboje, ypač kai kalbama apie prekes, kurios perkamos dažniau nei, tarkim, kartą per metus) tai taip svarbu sutinkate? Daug dėmesio skyriau, aišku, savo “duonai kasdieninei” – Facebook socialiniam tinklui ir šių parduotuvių veiksmams jame. Ne tik todėl, kad šioje srityje turiu daugiausiai patirties. Facebook‘as vaidina vis didesnį vaidmenį Lietuvos interneto vartotojų gyvenimuose ir, patinka tai mums ar ne, tampa labai įprasta daugelio mūsų kasdienybės dalimi. Kaip ir apsipirkinėjimas. Taip?
Deja, daug kam kol kas dar nesuvokiama koncepcija. Kad ir kaip akivaizdžiai skambėtų: išklausyk, prieš ką nors sakydamas.
Bet kur. Gatvėj, darbe, namuose. Šnekėdamas su sutuoktiniu/sutuoktine, vaikais, klientais, viršininku, pavaldiniais…
Sėkmingos komunikacijospagrindas yra išgirsti, ką pašnekovas nori pasakyti, ir tinkamai į tai sureaguoti. Bendraujant su klientais tai ypač svarbu. Taip buvo visada, tačiau dabar, kai kasdien atsiranda vis naujų būdų bendrauti tarpusavyje, klientai tampa itin jautrūs jūsų sugebėjimui girdėti jų nusiskundimus, pagyrimus, prašymus ir netgi reikalavimus. Reklaminės žinutės turėtų galų gale pasitraukti į antrą planą. Ypač internete. Ypač socialiniuose tinkluose. Čia jūs turite unikalią galimybę šnekėti su klientais „tête-à-tête“. Pasinaudokite ja. Palikite reklaminius šūkius plakatams ir baneriams.
Juk jei klientas varginasi ateiti į, tarkim, jūsų Facebook puslapį ir palikti ten nusiskundimą, reiškia, dar ne viskas prarasta. Daug blogiau būtų, jei jis tiesiog nuspręstų daugiau nebesinaudoti jūsų paslaugomis. O dabar jums duotas šansas pasitaisyti. Ar bent jau parodyti, kad jums – ne visvien. Verta juo pasinaudoti?
Todėl reaguokite. Parodykit ne tik tai, kad „šį mėnesį – 50% nuolaida!“, bet ir tai, kad jums įdomu, ką galvoja kiekvienas jūsų klientas, kuo jis gyvena, kodėl perka pas jus, o ne pas konkurentus. Yra daugybė būdų tą padaryti – pradedant atsakinėjimu į komentarus, baigiant leidimu klientams patiems nuspręsti, kokių akcijų jie labiau nori ateinantį mėnesį. O jei tam neturite resursų arba noro – geriau jau tik plakatais ir apsiribokite. Kam dabar reikalingas Facebook puslapis, kuriame kasdien (kas savaitę, kas mėnesį) transliuojate savo akcijų šūkius, dedate nuorodas į savo www svetainę ir…viskas? Deja, tokių kol kas dauguma. Jokios naudos (išskyrus pasitenkinimą, kad dar vieną kanalą „panaudojote“), tik veltui praleistas laikas.
Šiandien marketer.lt radau labai gerą straipsnelį - Socialinė media nepasiteisina. Jame – JAV emarketer.com atliktos apklausos rezultatai, kurie rodo, kad 63% respondentų vertina socialinę mediją kaip neveiksmingą marketinginę priemonę:
Tai man priminė dar dirbant “ADVISION” reklamos agentūroje rašytą pastebėjimą apie kitą, MarketingSherpa.comšių metų balandžio mėnesį atliktą tyrimą, kurio metu 58% apklaustų rinkodaros srityje dirbančių žmonių,niekada neturėjusių nieko bendra su “social media” marketingu, teigė savo žinias esant pakankamomis ar net labai geromis.
Tuo metu MarketingSherpa kėlė hipotezę, kad kai kuriose įmonėse “atsakingu už social media” turbūt paskiriamas pirmasis Facebook’o ar LinkedIn’o profilį susikūręs darbuotojas, preziumuojant, kad jei jau kokius metus laiko jis ten “sėdi”, tai “turbūt ir labai gerai viską apie social-media marketingą išmano”.
Nežinau, kodėl, bet matant šiandieninės apklausos rezultatus man peršasi viena nuomonė: visi tie “social-media ekspertai”, pusmetį pabandę pažaisti su Facebook’ais, Twitter’iais ir kitais “žaislais” ir pasiekę visišką NULĮ, nusprendė, kad problema tikrai ne tame, kad jie darė viską be strategijos, be ilgalaikio plano ir neteisingai pasirinkę taktiką, o paprasčiausiai – “socialinė media NEVEIKIA”…
Aišku, kategoriška taip teigti, tačiau matydamas tokius panašius skaičius ir stebėdamas mūsų marketingistų panišką Facebook accountų savo įmonėms kūrimą, kažkodėl manau, kad bent dalis jų “persidengia”…
POST SCRIPTUM:
Naujausias socialinių tinklų panaudojimo įmonės marketinge pavyzdys:
Deja, daugiau informacijos apie šią įmonę, prieš sutikdamas su ja “draugauti” ir (!!!) suteikdamas jai prieigą prie savo asmeninių duomenų, nuotraukų ir t.t., nepasinaudojęs papildomomis paieškos priemonėmis negaliu gauti. Tokie jau tie Facebook’o privatumo nustatymai.
Atleiskite, bet žmogus, atsakingas už panašių profilių savo įmonei kūrimą ir “lindimą draugauti”, po pusės metų taip pat sakys, kad “socialinė media neveikia” o “Facebook’as išvis nesąmonė, mados reikalas ir paauglių žaidimai”…
Kalbėdamas su klientais visuomet klausiu (turiu juk paklausti), kokius jie tikslus kelia pradėdami/vykdydami savo reklamines kampanijas ar tiesiog reklaminius veiksmus vienoje ar kitoje media priemonėje. Ir jei gaučiau po litą kaskart, kai išgirstu maldelę “pritraukti naujų klientų”, tai būčiau, na, ne milijonierius, bet kokią neblogų batų porą turbūt galėčiau nusipirkti.
Iš kur tas noras “pritraukti naujų klientų”? Kuo jie geresni už jau esančius? Kodėl nauji klientai gauna geresnes sąlygas pokalbiams, daugiau SMS žinučių, geresnius interneto planus, pigesnius telefonus, geresnes prenumeratos sąlygas ir taip toliau, o seniems geriausiu atveju pasiūlome dovanų, jeigu jie privers dar 10 savo draugų tapti…taip, naujais klientais. Ar nenusipelnė jie dovanų tiesiog už tai, kad…yra? Ir perka? Ir nesigundo konkurentų pasiūlymais?
Jokiais būdais nenuvertinu siekio įgyti naujų klientų ir nesakau, kad jais reikėtų mažiau rūpintis, bet juk kiekvienas naujas klientas po pirmo pardavimo tampa esamu. Ir nustodami juo rūpintis, rodydami jam mažiau dėmesio, labai stipriai apribojame savo galimybes. Tai ypač akivaizdu mūsų telekomunikacijų rinkoje – turiu daug pažįstamų, kurie “migruoja” iš vieno mobilaus ryšio operatoriaus į kitą kaskart, pasibaigus sutarčiai. Ir pats svarstau taip padaryti – kažkodėl sąlygos pasirašant naują sutartį dažnai būna geresnės, nei siūlomos pratęsiant seną. O juk parodžius bent jau analogišką dėmesį esamiems klientams galima būtų pasiekti ne tik didesnį lojalumą, bet ir – “word-of-mouth” efektas – PRITRAUKTI NAUJŲ KLIENTŲ dedant mažiau pastangų! Visi laimi.
Ypač tai svarbu galvojant apie reklamą Facebook’e. Nei vienas prekės ženklas nepasieks apčiuopiamų rezultatų, sukūręs Facebook puslapį su tikslu pritraukti daug naujų klientų. Facebook’as – ne pažinčių portalas. Kurdami savo asmeninį profilį juk nesitikite surasti daug naujų draugų, susipažinti su daug gražių vyrų/moterų? Ne (jei tikitės – teks labai nusivilti). Tam yra kiti, specializuoti, portalai. O šis tinklas skirtas palaikyti ir IŠlaikyti santykius su esamais draugais ir, neskaitant kai kurių išimčių, šią funkciją jis atlieka puikiai. Todėl ir įmonėms, naudojantis reklamos Facebook’e galimybėmis, reikėtų pirmiausiai koncentruotis į esamus klientus - tuos, kurie jau žino, kad jūsų prekė gera, jūsų kava skani ir jūsų ryšys kokybiškas. Nepamiršti, kad jų nuomonė gali ir pasikeisti, parodyti, kad jie jums svarbūs. Padėti jiems nuspręsti, kad jūsų prekė gerIAUSIA, kava skanIAUSIA, ryšys kokybiškIAUSIAS, o jūs – jau nebe prekės/paslaugos tiekėjas, o tiesiog dar vienas jų draugas.
Ir tada - (geriausia dalis) – leisti jiems pritraukti jums naujų klientų.
The real question is not whether social media can be used for advertising or not. It is whether you can use social media to build genuine relationships with customers instead of invading the social space with irritating users. Companies who flood the social space with irritating advertisements rather than real communication will not see the success. You have to get one on one and you have to be real. /nežinomas komentatorius/
Šis įrašas – apie apgavystes Facebook’e.Jau rašiau savo nuomonę apie taip vadinamus “ePartizanus”, kurie apsimetinėja vartotojais forumuose, užduoda klausimus, į kuriuos patys ir atsako, rašo pagyrimus savo kuruojamiems prekiniams ženklams ir taip įsivaizduoja kuriantys įvaizdį, didinantys žinomumą ir t.t.
Facebook’e paskutiniu metu taip patvis daugėja FAKE user’ių, šnekančių visokias nesąmones apie B-SHAKE (ačiū, Lukrecija-BBDO, už vieną pirmųjų pavyzdžių, kaip nereikia komunikuoti socialiniame tinkle),
kiekvieną savaitgalį perkančių keliones iš Tez Tour,
ir taip toliau, toliau, toliau…
Vieno nesuprantu – kokia viso to PRASMĖ??? Kodėl aplink tiek daug gudruolių, kurie tiki, kad tik užmaskuota reklama veikia? Kad reikia įsibrauti kuo giliau į žmogaus asmeninę erdvę, ir tada po truputėlį pradėti mėtyt jam reklamines žinutes? Kad nereikia leisti vartotojui pasirinkti - nori jis ar nenori būti vieno ar kito prekinio ženklo draugu, fanu ar kaip bepavadinsi? Nesuprantu, nors tu ką.
Ir net nekalbant apie kažkokį padorumą ir t.t. – nejaugi tai iš tikrųjų VEIKIA?? Nejaugi visa ta energija, skiriama slapukavimui, maskavimuisi ir apgaudinėjimui, neatneštų daugiau naudos (arba ROI ) ją panaudojus atviram, sąžiningam ir abipusiai vertingam dialogui su vartotojais (kurie to nori!) užmegzti?
P.S. beveik nesusijęs su šia tema, bet šiek tiek prajuokinęs “marketinginis veiksmas”:
Pastaruoju metu pastebiu labai sveikintiną tendenciją – vis daugiau įmonių pradeda domėtis naujomis reklamos galimybėmis ir po truputėlį atsisako uždaro, “banerinio” požiūrio į reklamą internete. Vis dažniau šnekant su klientais nebereikia ilgai ir smulkmeniškai aiškinti, kas tie tinklaraščiai, socialiniai tinklai ir taip toliau. Labai džiugu matyti tokius pokyčius, tačiau, deja, kartais susiduriama su nauja problema – įmonės rinkodaristas(-ai), entuziastingai nusprendes “lįsti į WEB2.0″, puola karštligiškai kurti paskyras socialiniuose tinkluose, džiugiai paskelbia klientams nuo šiol rašąs tinklaraštį, etc., ir…skaudžiai nusivilia, po mėnesio bandymų nesulaukęs sprogimo – firmos puslapio lankytojų padvigubėjimo, atsiradimo google paieškos rezultatų pirmame puslapyje, pardavimų išaugimo ar panašiai.
Deja, viskas ne taip paprasta. Ir vien tik paskyrų, profilių ar tinklaraščių sukūrimas, pirmiausia neapmąstant, KODĖL, tikrai nepadės.
Šią savaitę buvusių kolegų iš ADVISION tinklaraštyje pasirodė labai neblogas straipsnis apie “social media”, ir WEB2.0 apskritai, pervertinimą, (su kai kuriais kategoriškiausiais teiginiais gal ir nesutikčiau, tačiau esminei idėjai, jei teisingai ją supratau, pritariu) kuriam tarsi paantrino Lino Sablovskio blog’o įrašas “Pasaulis prieš ir po social media atsiradimo”. Abu šie straipsniai užsimena apie vieną iš pagrindinių taisyklių, kurių nepaisydami klientai, nusprendę, kad “social media” – tai visų jų problemų sprendimas, skaudžiai nusivilia: verta pradėti, tik pirmiausia GERAI pagalvojus apie TURINĮ.
Prieš kurį laiką jau trumpai rašiau apie tai viename savo įrašų, o šiandien norėčiau duoti jums kelis patarimus, kaip prekiniam ženklui sėkmingai bendrauti, “socializuotis” ir būti pastebėtam Facebook.com socialiniame tinkle. Gal tiksliau – kaip pradėti, ir kokių klaidų vengti. Jau rašiau apie veiksmus, kurių galite imtis bendrai, bet pastaruoju metu pastebėjau kad įmonėms, bandančioms išnaudoti facebook, pagrindinė problema ir kylantys klausimai būna būtent dėl bendravimo su klientais, ir per gana trumpą laiką, atsakant į tuos klausimus, susikaupė keletas bendrinių, galbūt kažkam ir pasirodysiančių akivaizdžiais, pastebėjimų, kuriais ir norėčiau pasidalinti. Taigi, “papunkčiui”:) :
Svarbiausia, žinoma – įdomus turinys apskritai: savo Facebook puslapyje stenkitės rašyti tai, kas būtų įdomu ir jums patiems, kaip vartotojams. (Tik) jūsų naujienos nėra įdomus turinys. Nenuvertinkite savo klientų. Paieškokite rinkos naujienų, įdomybių, patarimų, kurie galbūt neatneš jums taip trokštamo srauto į jūsų svetainę, bet užtat padės kurti jūsų – savo srities specialistų – įvaizdį. Tiesiog pagalvokite, kas gali dominti statistinį jūsų klientą, kokia informacija gali jam padėti, ir padėkite jam ją rasti. Naudokite vaizdinį turinį – video, foto medžiagą. Tai pritraukia daugiau dėmesio, nei vien tik paprasti, tekstiniai įrašai.
Nešiukšlinkite. Vienas – du įrašai per dieną tikrai nėra per mažai. Juk jus nervina draugai, kas penkiolika minučių paskelbiantys naujausio testo rezultatus, keliantys po trylika nuorodų per dieną į “youtube” klipus ir pan.? Jūsų klientai jaučiasi lygiai taip pat.
Skirtumas tik vienas – jei savo draugus jie dar toleruoja, jūs po ketvirto įrašo per dvi valandas būsite be gailesčio “paslėpti”. Jei turite begalę naudingos informacijos, kuria tiesiog trokštate pasidalinti – išskirstykite ją į kelias dienas.
Laikas - taip pat labai svarbu. Kalbu apie paros metą. Stebėkite, kada jūsų įrašai pasiekia didžiausią auditoriją – pagal “Like/mėgstu” paspaudimų, komentarų skaičių tai lengva įvertinti. Galbūt darbo pradžioje paskelbtas įrašas susilauks žymiai mažiau dėmesio, nei, pavyzdžiui pirmą valandą popiet? Nepamirškite – kuo daugiau (ir greičiau) jūsų įrašas susilauks komentarų, paspaudimų “patinka”, tuo didesnė tikimybė, kad savo pagrindiniuose languose nuorodas į jį pamatys ir dar prie jo neprisijungę jūsų gerbėjų draugai. O tai jau – nemokama reklama.
Naudokites “Insights” funkcija. Kiekvienas Facebook puslapis turi savo statistikos skiltį, kurioje galitestebėti savo gerbėjų aktyvumą skirtingomis dienomis, jų pasiskirstymą pagal lytį, kalbą, amžių, geografiją, jų skaičiaus augimą ir t.t. Tai gali būti naudinga, jei mokėsite šią funkciją išnaudoti, stebėsite vartotojų aktyvumą ir skaičiaus augimą po skirtingų įrašų paskelbimo, skirtingų reklamėlių paleidimo ir, žinoma, darysite atitinkamas išvadas. Jeigu jūsų gerbėjai visiškai nereaguoja į, pavyzdžiui, paskebtas “dienos citatas”, galbūt jie nenori tokių pranešimų? Ir atvirkščiai – jei vos paskelbus pasipila “like” paspaudimai ir padažnėja apsilankymų jūsų FB puslapyje, galbūt verta dienos citatas padaryti tradicija?
Nesitikėkite, kad jus dievins ir gerbėjai plūs į jūsų puslapį vien dėl to, kad jį sukūrėte ir laikas nuo laiko ką nors jame parašote. Pagalvokite ir apie specialius pasiūlymus, konkursus ar kitus papildomos vertės sukūrimo būdus. Žymiai lengviau tapti gerbėju puslapio, kuris siūlo išskirtinę nuolaidą savo gerbėjams. Apie tai jau rašiau ankstesniame savo įraše apie Facebook reklamą, tačiau, manau, pakartoti nepakenks – kol kas tai dar labai nemadingas dalykas.
Rezultatus, deja, pamatysite ne po mėnesio. Gal ir ne po dviejų. Sociali rinkodara – ar tai būtų elektroninė erdvė, ar klientų aptarnavimo tobulinimas – negali būti trumpalaikė. Čia puikiai tinka palyginimas su žmonių bendravimu – trumpalaikiai santykiai ilgalaikės naudos neatneša. Vienkartinį malonumą – taip, galbūt, bet norint, pasikartosiu, ilgalaikės naudos ir abipusio pasitenkinimo, pastangos turi būti pastovios.
Daug šių patarimų galima pritaikyti ir kitoms WEB2.0 priemonėms, tačiau kol kas Facebook tinkle matau daugiausiai “ant lėkštutės padėtų” galimybių, kurias dar nedaug kas sugeba sėkmingai išnaudoti. Dauguma jas tik panaudoja, ir vėliau labai garsiai šaukia, kokia “beprasmė ir neveiksminga komunikacijos priemonė tas feisbukas”. O be reikalo – mano kuklia nuomone, tikrai verta investuoti šiek tiek resursų (juokingai mažai, lyginant su kai kuriomis kitomis panašius rezultatus galinčiomis pasiekti priemonėmis) ir pasinaudoti galimybe būti vieniems iš pirmųjų, efektyviai bendraujančių su savo klientais. Būti išties socialiais. Nes greitai tokios galimybės gali nebelikti – netikiu, kad taip sparčiai auganti auditorija (vartotojų skaičius iš Lietuvos šiame tinkle šiandien – jau 217.000. Lyginant su liepos pradžios duomenimis – 170.000 – augimas tikrai gana nemažas) ilgai liks nepastebėta. O tada jau bus sunkiau (ir brangiau!) išsiskirti ir sudominti…
Pirmiausia atsirado kampanija. Daug kam ji nepatiko, bet nenoriu peržengti savo kompetencijos ribų ir kritikuoti idėjos bei jos įgyvendinimo tradicinėse priemonėse – tegu tai daro daugdaugiau už mane šioje srityje nusimanantys. Aš savo ruožtu norėčiau išsakyti kelias pastabėles šios kampanijos įgyvendinimui Facebook tinkle. Nes, atvirai pasakius, užkniso. Jei kokia UAB “Tapetija” iš Kauno rajono darytų tokias klaidas, dar galima būtų toleruoti - sakytum, resursų nėra, laiko neturi pasidomėt, tiesiog chaotiškai bando, nes “kažkur iš kažko girdėjo, kad dabar feisbukas madingiausia priemonė”. Bet čia…
Prieš gerą savaitę man draugauti pasiūlė koks tai “Pirmyn”. Pirmyn Ereliai, jei tiksliau. Prisijungiau jį/ją prie savo draugų rato. Iš pradžių abejojau, nes informacijos apie šį žmogų daug nebuvo:
Bet smalsumas nugalėjo. Pasirodo, neklydau. Tai – ORLEN BŪDAS KOMUNIKUOTI SU VARTOTOJAIS FACEBOOK’E.
Nežinau, ar perskaitęs mano pastabą (kurią labai greitai po to iš savo profilio ištrynė), ar “paprotintas” iš šalies, ponas Pirmyn Ereliai neužilgo sukūrė ir atitinkamai pavadintą Facebook puslapį. Žingsnis į priekį. “Dabar tai prasidės”, pagalvojau – tinkamai pareklamavus ir pasiūlius “prizų-siurprizų” (juk šios akcijos esmė – galimybė laimėti sirgalių atributikos, taip?) puslapyje turėtų greitai burtis keli tūkstančiai fanų. Krepšinis juk tokia aktuali visiems tema, abejingų jam nėra, ir t.t., ir panašiai – puslapyjeLIETUVOS KREPŠINIS, siūlančiame tik aktualias naujienas iš krepšinio pasaulio (ne unikalų turinį, o tik nuorodas į du didžiausius Lietuvos krepšinio portalus) juk pirmas tūkstantis fanų susirinko per kelias dienas; kitame panašaus pobūdžio, tik fotoreportažus publikuojančiame FB puslapyje KREPŠINIO ŠIRDIS vos ne per savaitę atsirado taip pat virš tūkstančio gerbėjų, jei gerai atsimenu…
Pasirodo, ne - net ir tokią temą galima TAIP NETINKAMAI pateikti, kad NIEKAM nebūtų įdomu. Fanų šiame puslapyje įrašo rašymo metu – 185. Palyginimui – puslapyjeNEBENORIU AKINIŲ, skirtame TIK žmonėms, nešiojantiems akinius ir norintiems juos pakeisti į kontaktinius lęšius – gan siaura auditorija, ar taip? – ir “paleistame” šį savaitgalį (t.y., keliomis dienomis vėliau nei “ereliai”) – jų jau 163. Tikslinės auditorijos dydžiai, sprendžiant iš šių skaičių, turėtų būti panašūs… Visos “įdomybės”, skelbiamos šiame puslapyje (dar net nepasinaudojusiame galimybe pasiimti lengvai įsimenamą ir patogų adresą), kol kas nesulaukė jokio vartotojų susidomėjimo. Nulis “mėgstančių”, nulis komentarų, tiesiog NULIS…
Gerai, užteks (ne)konstruktyvios kritikos. Ką galima pakeisti?
Nemokamas patarimas numeris vienas: prašau, paleiskit kokią nors akciją. Negailėkit tų prizų, kuriuos atiduodat vairuotojams, savo Facebook’o gerbėjams – negi tikrai taip gaila, tarkim, vienų krepšinio sirgaliaus marškinėlių? Apyrankės? Kamuolio? Užduokit paprastą klausimą apie rinktinę, ar galų gale, apie savo vykdomos akcijos sąlygas, ir paprašykit atsakymus palikti komentaruose. Po to vienam iš teisingai atsakiusių padovanokit prizą. Taip ir “engagement’as” atsiras šioks toks, ir apie jūsų akciją sužinos daugiau žmonių, kurie gal būtų ryt į Statoil’ą važiavę benzino pilti, bet va perskaitę apie ją apsigalvos…
Nemokamas patarimas numeris du: nupirkit FB reklamos nors šiek tiek, kad lengviau pasiektumėte kritinę vartotojų masę, kuri pradės “virusinį efektą” – tolimesnį fanų skaičiaus augimą. Padorų kiekį reklamos parodymų – kokius 300.000, kas žinant LT vartotojų Facebook’e skaičių yra tikrai pakankamai, bent jau pradžiai, galite nupirkti už varganus 100-200 Litų… Tuo labiau, kad visiems rodyti nereikia – galite paskirstyti reklamėles atskiroms amžiaus, lyties, etc., grupėms, po to sekti kiekvienos jų CTR’ą ir orientuotis į sėkmingiausias… Negi gaila?:)
Šiame įraše norėčiau pasidalinti (ir trumpai pakomentuoti, aišku) keliomis nuorodomis, tiesiogiai susijusiomis su šiame tinklaraštyje skelbiama “socialaus” marketingo idėja.
Bendravimas su “internetiniais klientais” – komentarai:
Kolegų iš PDFONTOURtinklaraštyje radauįdomų pamastymą apie komentarų interneto portaluose ir, svarbiausia, Facebook puslapiuose bei bloguose, moderavimą.Visiškai sutinku su Vaido nuomone, kad tokie reiškiniai, kai prieštaraujantys autoriaus nuomonei komentarai trinami be gailesčio, turėtų išnykti. Tokiu atveju, jei nėra noro oponuoti kitaip galvojantiems įrašo komentaruose, geriausia būtų išvis išjungti tokią funkciją, ir kaip, pvz., Sethas Godinas,skatinti vartotojus išsakyti savo prieštaravimus asmeniniuose blog’uose, paliekant nuorodą į atitinkamą jūsų įrašą. Viena iš pagrindinių “socialaus” marketingo sudedamųjų dalių – kontrolės nebuvimas. Negalite manyti, kad suvaldysite tai, kas apie jus šnekama. Blogiausia, ką galite padaryti – stengtis tildyti oponentus. Nes tai jums nepavyks. Atvirkščiai – sukels dešimteriopai negatyvesnę (ir garsesnę) reakciją. Bet kitas kraštutinumas – leidimas komentatoriams keiktis, įžeidinėti jus ar vienas kitą ir t.t., motyvuojant žodžio laisve – man asmeniškai taip pat nepriimtinas. Čia labai tinka misterio metų blog’erio Račocitata: “aš visiškai nesiginčiju, kad komentarai kuria turinį, tačiau, priešingai nei kai kurie mano kolegos, nemanau, kad nekultūringų komentarų trynimas ir nekultūringų komentatorių “baninimas” yra žodžio laisvės suvaržymas. Todėl be jokio gailesčio išvaliau viską, kas čia buvo pridergta ir nusprendžiau, kad daugiau nesiaiškinsiu ir nieko nebeaiškinsiu. Ne maži vaikai juk čia renkasi, o aš jiems ne tėtė.”
“Do you speak social?”
Paprasta ir tikrai įdomi prezentacija, rastadansu.lt tinklaraštyje. Ji privertė mane susimąstyti - ar tikrai naujosios media priemonės, jei taip galima jas pavadinti – twitter, facebook, tinklaraščiai ir daugybė kitų – yra (dar) neveiksmingos arba nepakankamai veiksmingos mūsų rinkoje, ir bus vertos užsakovų dėmesio tik, kaip vienas mano draugas sako, “kada nors, bet tikrai negreit”, ar vis dėlto tokią nuomonę kuria sprendimus priimančių žmonių – ar tai būtų reklamos agentūros projektų vadovas, ar įmonės marketingo vadybininkas – žemas taip vadinamo “social literacy” lygis?Didesnės kompanijos nusprendžia kurti blog’ą tik aplinkybių prispirtos… O ir tą patį Facebook nusprendę panaudoti savo marketingo strategijoje, dažniausiai įmonių atstovai tik tą ir padaro – PAnaudoja jo teikiamas galimybes jų neIŠnaudodami. Sukuria profilį, lenda draugauti…na, bet apie tai nepradėsiu – skaudi man šita tema, ir nors kol kas jaučiuosi kaip kovodamas su vėjo malūnais, bet savo šviečiamąją misiją tęsiu:) Džiugu, kad, kaip matau, nebevienas;)
Taigi – ar naujosios rinkodaros taisyklės veikia Lietuvoje?
Davidas M. Scott’as,knygos panašiu pavadinimu autorius, sako “TAIP”. Ir kaip įrodymą pateikia šį video. Sakyčiau, apklausa šiek tiek stokoja tikslumo, švelniai tariant, tačiau bendras tendencijas, o tiksliau – jų panašumą, matome. Ir ne tik dėl jos, bet ir šiek tiek pramerkę akis ir matydami kitus aplink vykstančius procesus, galime teigti, kad tikrai TAIP – naujosios rinkodaros taisyklės veikia ir Lietuvoje. Galbūt šiek tiek kitaip, galbūt kitokiu mastu, galbūt kiek mažesniu greičiu, bet (deja?) globalizuojamės. Klausimas išlieka tas pats – ar jūs būsite tie, kurie sako “nenenene, kam man tas feisbukas, aš geriau bare su draugais susitiksiu”, ar pasistengsite įšokti į tą patį traukinį, kuriame jau sėdi daugybė jūsų vartotojų.
Ir paskutinė nuoroda, kuria norėčiau pasidalinti – What the F**k is Social Media?
Prieš metusMarta Kaganpaskelbė didelio atgarsio sulaukusią prezentaciją – “What the F**k is Social Media?“, kurioje labai aiškiai skaičiais ir faktais argumentavo, kodėl sociali media yra svarbi ne tik eiliniam vartotojui, gaunančiam didžiulę galimybių bendrauti su savo draugais, pažįstamais ir kitais vartotojais puokštę, bet ir įmonėms, besistengiančioms tapti “socialesnėmis”, t.y. nusileisti nuo pjedestalo ir bendrauti su vartotojais ir potencialiais klientais kaip lygūs partneriai. Dabar sulaukėmetęsinio – “What the F**k is Social Media: One Year Later”, kuriame galime matyti, kaip drastiškai per vienerius metus pasikeitė situacija, ir kaip mažai pakito bendra socializavimosi tendencija. Pasaulis vis dar eina ta pačia linkme. Keičiasi tik tempai.
Taigi, reziumuojant šias kelias skirtingas, įdomias ir, tikiu, naudingas nuorodas, galima būtų padaryti išvadą: laikas nustoti stengtis pakreipti įvykius sau naudinga linkme, redaguoti neigiamas nuomones, kovoti su “virusiniu efektu”, neigti naujų, socialių rinkodaros kanalų naudą – dauguma jūsų vartotojų jau ją pamatė. Laikas susimąstyti, kad galbūt ne viską apie viską žinote, ir nustoti mokytis iš savo klaidų. Juk jūsų prekinis ženklas – ne bandomasis triušis, ar taip? Laikas pradėti veikti, nelaukiant, kol kas nors bus “laiko išbandyta”. “The place is here, the time is now” [M.L.King].
Eilinį kartą važiuodami iš Vilniaus į Kauną su kolega nusprendėm suskaičiuoti, kiek reklaminių stendų yra šitoje A1 atkarpoje. Taigi, į abi puses – 219… Paprastai skaičiuojant – į vieną pusę 109. Gaunasi, kad šiek tiek daugiau nei po vieną kas kilometrą. Jeigu darom prielaidą, kad važiuojam 100km/h greičiu, tai per minutę pamatom vidutiniškai 1,5 stendo (na gerai, kad skaičius sveikas gautųsi – per 2 minutes tris). Peršasi klausimas – ar apsimoka vidutinėms ir mažesnėms įmonėms dėti savo reklamas a-la – “Baldai su nuolaidomis”. Ar pastebi jas kas nors, ir dar svarbiau – ar įsidėmi? Investuoti į tokią reklamą juk tikrai nemažai reikia – vien tento pagaminimas kiek kainuoja… Galbūt vertėtų pamąstyti apie tikslingesnį tų pinigų panaudojimą?
Šiandien per radiją išgirdau (naują?) E.Jennings dainą, kurioje ji dainuoja lietuviškai. Ji (o tiksliau, Ericos akcentas) privertė susimąstyti : kodėl tiek daug kritikos ir patyčių sulaukia Berneen akcentas (pavyzdžiui, šis video nuo maždaug 5 minutės), kuris yra iš esmės lygiai toks pat siaubingas, kaip ir E. Jennings, o pastarajai niekas per daug “priekaištų neturi”? Man pačiam išgirdus Berneen kyla sunkiai paaiškinama alerginė reakcija, kai tuo tarpu Jennings laužyta lietuvių kalba visiškai netrukdo.
Turbūt “žvaigždėms”, kaip ir kitiems prekės ženklams, galioja ta pati taisyklė: kuo daugiau dirbtinio blizgesio, nenuoširdumo ir pastangų pasirodyti geresniu nei esi, investuojant į išorę, “fasadą”, pamirštant “turinį” – tuo daugiau “vartotojų” abejingumo, nepasitenkinimo ar (netgi!) neapykantos… Ir atvirkščiai – kuo daugiau tiesiog GERO TURINIO, neužgožiamo aukščiau išvardintais dalykais – tuo daugiau “fanų” ir mažiau “piktos kritikos”, patyčių…
) ją panaudojus atviram, sąžiningam ir abipusiai vertingam dialogui su vartotojais (kurie to nori!) užmegzti?
