Facebook ir jūsų prekinis ženklas. Puslapis ar grupė?
Apie tai, kuo Facebook puslapis skiriasi nuo įprastinio Facebook „profilio“, jau rašiau. Kaip ir rašiau apie tai, kodėl prekės ženklui bandyti reklamuotis Facebook‘e, kuriant sau vartotojo profilį – (kaip, pavyzdžiui, štai čia) – tiesiog nesąmonė. Tačiau paskutiniu metu sulaukiu itin daug klausimų, kuo Facebook puslapis skiriasi nuo grupės ir ką geriau rinktis vienu ar kitu atveju. Todėl nusprendžiau pabandyti visus esminius skirtumus surašyti aiškiai ir suprantamai, kad ateityje nebereikėtų kartotis:)
Taigi, pirmiausia – trumpai apie kiekvieną iš jų.
Facebook puslapiai.
Apie šią paslaugą jau ne kartą šnekėjau, todėl pasistengsiu nesikartoti. Facebook puslapis – tai prekės ženklo „atstovybė“ Facebooke. Jis labai panašus į įprastinį vartotojo profilį, tačiau turi kelias papildomas funkcijas, kurios labai praverčia siekiant „susidraugauti“ su kuo didesniu skaičiumi vartotojų. Svarbiausios:
„Gerbėjų“ duomenys. Puslapio administratorius gali matyti, kiek ir kokio amžiaus bei lyties vartotojų yra prisijungę, kurioje šalyje, mieste jų gyvena daugiausia ir kokia kalba jie kalba. Taip pat galima stebėti, kada vartotojų aktyvumas puslapyje (komentarai ir pan.) buvo didesnis ar mažesnis ir pagal tai koreguoti skelbiamos informacijos pobūdį.
FBML. Facebook Markup Language. Daug neišsiplėsiu pasakoti apie šią programavimo kalbą. Esmė – jos pagalba galima puslapį padaryti žymiai patrauklesnį ir tikrai išskirtinį. Keli pavyzdžiai: GAP, Adidas, Dell, Meganet. Yra netgi įmonių, kurios palaipsniui atsisako tradicinių puslapių ir perkelia savo „vizitinę kortelę“ dar arčiau vartotojo – į Facebook, tačiau lietuviams apie tai galvoti dar tikrai per anksti – net ir labiausiai į jaunimą orientuotas prekinis ženklas dar negali tikėtis, kad visi jo esami ir potencialūs klientai „yra Facebooke“.
Galimybė reklamuotis. Facebook puslapį galima reklamuoti – pirkti reklamas, rodomas dešinėje portalo pusėje. Jose Facebook‘as iškart prideda „call to action“ – kvietimą tapti jūsų puslapio gerbėjais net nepaspaudus pačios reklamos:
Facebook grupės.
Facebook grupės – šiek tiek skirtingas nei Facebook puslapiai produktas. Esminis skirtumas – jos buvo sukurtos tam, kad padėtų bendraminčiams burtis į…grupes, ir taip palengvintų jų bendravimą. Kalbant apie prekinius ženklus, Facebooko grupes ir puslapius galima būtų palyginti atitinkamai su fanų klubais ir oficialiomis atstovybėmis „realiame pasaulyje“.
Kiekviena grupė turi administratorių – dažniausiai tai žmogus, kuris ją ir sukūrė – ir jo paskirtus „pareigūnus“ („officers“ ), kurie atlieka prižiūrėtojų vaidmenį, tačiau neturi visų administratoriaus teisių.
Facebook grupė taip pat gali būti atvira visiems, uždara – priimanti narius tik po administratoriaus patvirtinimo, arba „slapta“ – prieinama tik vartotojams, gavusiems pakvietimą.
Skirtumai.
Asmeniškumas. Facebook puslapis vartotojų yra suvokiamas kaip „asmuo“ – jo administratorius yra nematomas. Taip Facebook stengiasi priartinti prekinius ženklus prie vartotojų ir juos suasmeninti. Grupės administratorius tuo tarpu yra matomas, grupės pranešimai tapatinami su jo asmeniniais, todėl, prekinio ženklo atveju, atsiranda „tarpininkas“.
Google. Facebook puslapiai labai gerai nuskaitomi Google paieškos robotukų ir, teisingai panaudojus, gali labai padėti kompanijai pakilti paieškos rezultatuose. Grupės, deja, Google neįdomios.
Bendravimas su vartotojais. Facebook puslapio „sienoje“ parašytą informaciją savo „namų puslapiuose“ mato visi prie jo prisijungę „gerbėjai“ (išskyrus tuos, kurie patys pasirenka ją „paslėpti“).Tuo tarpu norėdami pamatyti naujausią grupės informaciją, vartotojai turi patys nueiti į grupės puslapį. Grupės administratoriai gali siųsti jos nariams žinutes, kurias pastarieji mato savo „Inbox‘e“ (jei grupėje – ne daugiau 5000 narių). Tuo tarpu Facebook puslapio siunčiama informacija atsiranda vartotojų pašto dėžutės „notifications“ skiltyje. („gerbėjų“ skaičius – nesvarbu) Ji sulaukia mažiau dėmesio, tačiau tokios žinutės mažiau erzina vartotojus, pripratusius „Inbox‘e“ matyti tik savo draugų pranešimus.
Kontrolė. Grupių administratoriai turi daugiau galimybių kontroliuoti, kas prie jų prisijungia. Puslapių „fanais“ gali tapti bet kas – vienintelis galimas apribojimas – amžius ir geografinė padėtis.
FBML, arba „personifikacija“. Puslapiai, kaip jau minėjau, gali būti „pagražinami“ įterpiant savo turinį, kuris gali būti iš esmės bet koks – netgi elektroninė parduotuvė FB puslapio viduje yra nesudėtingai įgyvendinamas projektas.
Reziume.
Grupės, kaip jau minėjau, geriau tinka „klubams“ – uždaroms ar atviresnėms bendraminčių grupelėms, kurias vienija bendras tikslas, pomėgis ar užsiėmimas. Tuo tarpu Facebook puslapiai – žymiai patogesnis pasirinkimas prekės ženklams, norintiems pasiekti kuo daugiau vartotojų, palaikyti su jais pastovų ryšį ir užmegzti draugiškus santykius.
“Tamsioji pusė”
Lauryno Pociaus tinklaraštyje radau įdomų straipsnelį apie “ePartizanus”. Su didele dalimi teiginių sutinku 100%, tačiau vienam norėčiau paprieštarauti:
“Veik socialiai, būk tikras e-partizanas, kuris iš pradžių mėnesį kalba apie tai kaip gerai yra sveikai gyventi ir miegoti, o tik po savaitės nuolatinio diskutavimo (kad ir pvz.: supermamoj) – pagaliau “randa tą stebuklingą čiužinį ant kurio galime sveikai miegoti”. Kieno tas čiužinys? Aišku, kad jūsų firmos, tačiau tikras e-partizanas to niekada neatskleis, visada bus žmogus iš šalies. O juk patys suprantame, kad jeigu pardavėjas sako, kad prekė gera – reiškia meluoja, bet jeigu kaimynas Petras sako, kad prekė gera, reiškia prekė tikrai gera…”
Šiek tiek kitaip suprantu “socialumą”. Ar tikrai melavimas klientui ir apsimetinėjimas “patenkintu vartotoju” – normalu ir taikytina praktikoje? Nesileidžiant į didelius moralės ir etikos klausimų nagrinėjimus, paprasčiausiai vertėtų susimąstyti – ar verta rizikuoti? Jeigu jūsų prekė tikrai yra geriausias kliento problemų sprendimas, o jūs, apsimesdamas patenkintu vartotoju, “spaminat” forumus savo pasisakymais ir esate “demaskuojamas”, žala jūsų prekės ženklui gali būti nepataisoma. Vartotojai – ne avių banda, ir vieną kartą pajutę jūsų nenuoširdumą ir apsimetinėjimą, gali ilgai to neatleisti.
Tačiau iš esmės dalyvavimas forumuose ir/ar blog’uose vykstančiose diskusijose apie jūsų prekes ar sritį – labai reikalingas dalykas (beje, puikus pagalbininkas ieškant, kur pradėti – “Google Alerts” paslauga). Tik turinys ir metodai, mano manymu, turėtų būti skaidresni.
Pavyzdžiui, kodėl gi nepabandžius susisiekti su aktyviausiai diskusijose dalyvaujančiais/daugiausiai klausimų užduodančiais/”rimčiausiai” prekę įsigyti ketinančiais vartotojos ie nepasiūlius jiems išbandyti prekę nemokamai, įsigyti ją su didesne nei įprasta nuolaida ar panašiai? Ir nieko nereikalauti mainais. Darant prielaidą , kad jie aktyviai reiškiasi forumuose, rašo blog’ą ar kitaip dalyvauja “internetiniame gyvenime”, jie ir neprašomi pasidalins savo įspūdžiais, kurie bus pozityvūs dėl parodyto jiems išskirtinio dėmesio ir, jei jūsų prekė tikrai gera – dėl jos kokybės ir tinkamumo jų poreikiams. Na, o jei jūsų prekė prasta – tada, bijau, nepadės nei “baltosios”, nei tuo labiau “juodosios” technologijos…


