The real question is not whether social media can be used for advertising or not. It is whether you can use social media to build genuine relationships with customers instead of invading the social space with irritating users. Companies who flood the social space with irritating advertisements rather than real communication will not see the success. You have to get one on one and you have to be real. /nežinomas komentatorius/

Šis įrašas – apie apgavystes Facebook’e. Jau rašiau savo nuomonę apie taip vadinamus “ePartizanus”, kurie apsimetinėja vartotojais forumuose, užduoda klausimus, į kuriuos patys ir atsako, rašo pagyrimus savo kuruojamiems prekiniams ženklams ir taip įsivaizduoja kuriantys įvaizdį, didinantys žinomumą ir t.t.

Facebook’e paskutiniu metu taip pat vis daugėja FAKE user’ių, šnekančių visokias nesąmones apie B-SHAKE (ačiū, Lukrecija-BBDO, už vieną pirmųjų pavyzdžių, kaip nereikia komunikuoti socialiniame tinkle),

kiekvieną savaitgalį perkančių keliones iš Tez Tour,

ir taip toliau, toliau, toliau…

Vieno nesuprantu – kokia viso to PRASMĖ??? Kodėl aplink tiek daug gudruolių, kurie tiki, kad tik užmaskuota reklama veikia? Kad reikia įsibrauti kuo giliau į žmogaus asmeninę erdvę, ir tada po truputėlį pradėti mėtyt jam reklamines žinutes? Kad nereikia leisti vartotojui pasirinkti - nori jis ar nenori būti vieno ar kito prekinio ženklo draugu, fanu ar kaip bepavadinsi? Nesuprantu, nors tu ką.

Ir net nekalbant apie kažkokį padorumą ir t.t. – nejaugi tai iš tikrųjų VEIKIA?? Nejaugi visa ta energija, skiriama slapukavimui, maskavimuisi ir apgaudinėjimui, neatneštų daugiau naudos (arba ROI ) ją panaudojus atviram, sąžiningam ir abipusiai vertingam dialogui su vartotojais (kurie to nori!) užmegzti?

P.S. beveik nesusijęs su šia tema, bet šiek tiek prajuokinęs “marketinginis veiksmas”: